

Hemofilijos centro vadovas Dr. R. Jurgutis
Visi kraujo krešėjimo faktoriai yra baltyminės medžiagos, kurios sintezuojamos kepenyse ir pastoviai cirkuliuoja kraujyje. Paveldimos kraujo krešėjimo sutrikimo ligos pasireiškia, kai kraujyje trūksta vieno ar kelių (retai) krešėjimo faktorių arba, jei jie kokybiškai pakitę.
Įgimtoms krešėjimo sutrikimo ligoms buvo siūlomi įvairūs pavadinimai, bet dažniausiai buvo vartojamas žodishemofilija: angiohemofilija, pseudohemofilija, parahemofilija, hemofilinės būklės. Rečiau liga vadinama pagal autoriaus, kuris pirmas aprašė naują krešėjimo sutrikimo atvejį, pavardę. Tarptautinį pripažinimą įgavo šių ligų romėniška numeracija, pvz.: X faktoriaus deficitas vietoj Stuart-Prower ligos (žiūr. 1 lentelę).
1 lentelė. Paveldimos kraujo krešėjimo sutrikimo ligos
Recesyvinės, susietos su X chromosoma |
|
Autosominės recesyvinės |
|
Autosominės dominantinės |
|
Kombinuoti deficitai |
|
Įvairūs |
|
G.M. Rodgers, C.S. Greenberg. Inherited coagulation disorders.
In Winrobe’s Clinical Hematology, 10th ed. 1998.
Krešėjimo faktoriai nėštumo metu ir anstyvoje kūdikystėje:
Nėštumo metu, nepaisant daugelio krešėjimo faktorių koncentracijos padvigubėjimo, iš motinos per placentą vaisiui nepatenka jokie krešėjimo faktoriai.
Visus krešėjimo faktorius nuo 10-tos embrioninės savaitės vaisius pradeda gaminti pats. Faktorių koncentracija vaisiaus plazmoje didėja palaipsniui per visą nėštumo laikotarpį, bet gimstant vis tiek nepasiekia suaugusio žmogaus normos. Po gimimo greičiausiai suaugusiojo lygį pasiekia tik fibrinogenas ir F VIII. Kiti krešėjimo faktoriai suaugusiojo žmogaus lygį pasiekia tik 6-to mėnesio pabaigoje (1). Todėl nelengva įvertinti prailgintą ADTL arba sutrumpėjusį SPA rodiklį naujagimiui.